Dr. Stefania Fadda: „Kiekvienas kurčias vaikas pirmiausia yra vaikas“
- Klausos negalios šeimų bendrija Aidas
- prieš 4 valandas
- 7 min. skaitymo
„Kiekvienas kurčias vaikas pirmiausia yra vaikas – turintis savo talentų, pomėgių, svajonių ir teisę būti priimtas toks, koks yra.“
Apie interviu
2026 m. birželį Klausos negalios šeimų bendrijos „Aidas“ atstovai profesinės stažuotės Italijoje metu lankėsi CABSS (Centro Assistenza per Bambini Sordi e Sordociechi ETS) – Italijoje veikiančioje organizacijoje, daugiau kaip keturis dešimtmečius teikiančioje ankstyvosios pagalbos paslaugas kurtiems ir kurčneregiams vaikams bei jų šeimoms.
Vizito metu bendrijos atstovai susitiko su dr. Stefania Fadda – CABSS direktore, psichologe, psichoterapeute, Europos kurčiųjų psichikos sveikatos draugijos (ESMHD) garbės prezidente ir Pasaulio kurčiųjų federacijos (WFD) Sveikatos ir psichikos sveikatos ekspertų grupės nare.
Pokalbio metu buvo kalbama apie ankstyvosios pagalbos svarbą, šeimos vaidmenį vaiko raidoje, specialistų kompetencijas, valstybės atsakomybę kuriant veiksmingą pagalbos sistemą bei visuomenės požiūrį į kurtumą.
Interviu publikuojamas tikintis, kad tarptautinė patirtis bus naudinga Lietuvos šeimoms, specialistams, švietimo bendruomenei ir sprendimų priėmėjams, siekiantiems stiprinti ankstyvosios pagalbos sistemą.
Interviu gestų kalba
Norėdami žiūrėti šio interviu vertimą į lietuvių gestų kalbą, spauskite žemiau esančią nuorodą.
▶︎ Žiūrėti interviu lietuvių gestų kalba
Turinys
Šiame interviu skaitykite:
Kaip prasidėjo Jūsų profesinis kelias dirbant su kurčiais ir kurčneregiais vaikais bei jų šeimomis?
Mano domėjimasis kurčiųjų psichikos sveikatos sritimi prasidėjo dar studijų metais, kai universitete studijavau raidos psichologiją. Tuo pačiu metu pradėjau mokytis italų gestų kalbos (LIS). Šios dvi lygiagrečiai pasirinktos kryptys natūraliai papildė viena kitą ir paskatino domėtis kurčiųjų vaikų pažintine raida bei komunikacijos vaidmeniu pirmaisiais gyvenimo metais.
Norėdama gilinti žinias šioje srityje išvykau studijuoti į Gallaudet universitetą Vašingtone – vienintelį pasaulyje universitetą, skirtą kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Ten specializavausi kurčiųjų psichikos sveikatos srityje. Ši patirtis buvo išskirtinė ir dar labiau sustiprino mano įsitikinimą, kad vaikų galimybes dažniausiai riboja ne pats kurtumas, o komunikacijos ir aplinkos barjerai.
Sugrįžusi į Italiją sutikau Roberto Wirth – CABSS fondo (Centro Assistenza per Bambini Sordi e Sordociechi) įkūrėją. Šis susitikimas tapo lūžio tašku mano profesiniame kelyje. Kartu pradėjome pirmąją Italijoje daugiapojūtės ankstyvosios pagalbos programą kurtiems ir kurčneregiams vaikams nuo gimimo iki šešerių metų bei jų šeimoms.
Dirbdama CABSS fonde vis daugiau dėmesio skyriau ir tarptautinei kurčiųjų psichikos sveikatos sričiai. Šiuo metu esu Europos kurčiųjų psichikos sveikatos draugijos (ESMHD) garbės prezidentė, o 2018–2025 m. ėjau šios organizacijos prezidentės pareigas. Taip pat esu Pasaulio kurčiųjų federacijos (WFD) Sveikatos ir psichikos sveikatos ekspertų grupės narė.
Kokia yra CABSS misija ir kokią pagalbą šiandien teikiate kurtiems vaikams bei jų šeimoms?
Šiandien man yra didelė garbė vadovauti CABSS fondui kartu su mūsų prezidente Veruschka B. Wirth. Mūsų misija – nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių teikti kurtiems ir kurčneregiams vaikams specializuotą ankstyvąją pagalbą, padedančią jiems visapusiškai atsiskleisti, kartu įgalinant tėvus suprasti individualius savo vaikų poreikius ir juos palaikyti.
Kiekvienam vaikui sudarome individualią daugiapojūtę ugdymo programą. Ji orientuota į komunikacijos, pažintinių gebėjimų, socialinės ir emocinės raidos stiprinimą, remiantis vaiko stiprybėmis bei jam tinkamiausiais jutiminiais kanalais. Tikime, kad kiekvienas vaikas turi savitą mokymosi būdą, todėl intervencija visada pritaikoma individualiai.
Labai svarbi mūsų darbo dalis – šeima. Tėvai nėra tik paslaugų gavėjai. Jie tampa aktyviais ankstyvosios pagalbos proceso partneriais. Mes padedame jiems įgyti žinių ir praktinių įgūdžių, kad kasdienėje aplinkoje jie galėtų nuosekliai palaikyti savo vaiko raidą. Būtent šeimos vaidmuo dažnai lemia ilgalaikius vaiko pasiekimus.
Taip pat konsultuojame ir rengiame mokytojus, terapeutus, pedagogus bei sveikatos priežiūros specialistus, skatindami skirtingų sričių bendradarbiavimą. Organizuojame seminarus, konferencijas ir visuomenės informavimo iniciatyvas, nes siekiame kurti prieinamesnę ir įtraukesnę visuomenę, kuri matytų ne vaiko negalią, o jo galimybes ir potencialą.
„Mūsų misija – nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių padėti kurtiems ir kurčneregiams vaikams atskleisti jų potencialą, o tėvus įgalinti suprasti ir palaikyti savo vaikų unikalius poreikius.“
Daugiau kaip dvidešimt metų dirbate su kurčiais ir kurčneregiais vaikais bei jų šeimomis. Kas Jus labiausiai motyvuoja tęsti šį darbą?
Didžiausią motyvaciją man iki šiol suteikia suvokimas, kad laiku pradėta pagalba gali iš esmės pakeisti vaiko raidos kelią ir kartu padėti tėvams vienu jautriausių jų gyvenimo laikotarpių. Šis darbas kasdien primena, kokią didelę reikšmę turi pirmieji gyvenimo metai ir kokį poveikį gali turėti ankstyvas palaikymas.
Vienas didžiausių mano darbo atlygių – stebėti vaikų pažangą. Kiekvienas vaikas eina savu keliu, todėl labai prasminga matyti, kaip jie atranda naujus bendravimo būdus, tampa vis savarankiškesni, drąsiau bendrauja su kitais ir pamažu atskleidžia savo galimybes. Ne mažiau džiugu matyti ir tėvų pokyčius – kaip jie įgyja daugiau pasitikėjimo, geriau supranta savo vaikų poreikius, atpažįsta jų stiprybes ir aktyviai prisideda prie jų raidos kasdieniame gyvenime.
Esu įsitikinusi, kad ankstyvoji pagalba yra vienas svarbiausių viso gyvenimo psichikos sveikatos pagrindų. Ji padeda kurti saugius tarpusavio santykius, stiprina komunikaciją, emocijų reguliavimą ir atsparumą. Visa tai tampa svarbiu apsauginiu veiksniu, padedančiu ateityje mažinti psichologinių sunkumų riziką. Todėl ankstyvąją pagalbą matau kaip vieną prasmingiausių žingsnių, kuriant gerą kurčių ir kurčneregių vaikų bei jų šeimų psichikos sveikatą.
Ką svarbiausia turėtų žinoti tėvai, sužinoję, kad jų vaikas turi klausos sutrikimą?
Manau, svarbiausia žinutė, kurią turėtų išgirsti kiekviena šeima, yra ta, kad klausos sutrikimo diagnozė neapibrėžia vaiko ateities. Šiandien jau žinome, kad vaikai, kuriems laiku suteikiama tinkama ankstyvoji pagalba, gali sėkmingai ugdyti komunikacinius, pažintinius, socialinius ir emocinius gebėjimus bei pasiekti savo raidos tikslus.
Pirmosiomis dienomis ir savaitėmis po diagnozės visiškai natūralu, kad tėvai patiria šoką, netekties jausmą, baimę, nežinomybę, liūdesį, pyktį ir daugybę neatsakytų klausimų. Tokiu laikotarpiu nerimas dėl ateities gali lengvai užgožti vaiko stiprybes ir galimybes. Todėl šeimos neturėtų likti vienos. Joms būtina gauti patikimą informaciją, patyrusių specialistų pagalbą ir kokybiškas ankstyvosios intervencijos paslaugas, kurios padėtų palaipsniui susikurti realistišką, viltingą ir mokslu pagrįstą supratimą apie savo vaiko raidą.
Svarbu dėmesį sutelkti ne vien į klausos sutrikimą. Nuo pat pirmųjų dienų reikia matyti vaiko stiprybes ir jo potencialą. Reikia kurti prasmingą bendravimą, saugų emocinį ryšį, šiltus tėvų ir vaiko santykius, skatinti aktyvų dalyvavimą kasdieniame šeimos bei visuomenės gyvenime. Tokios ankstyvosios patirtys ne tik padeda vaikui vystytis, bet ir tampa pagrindu atsparumui, emocinei gerovei bei viso gyvenimo psichikos sveikatai.
„Klausos sutrikimo diagnozė neapibrėžia vaiko ateities.“
„Kiekvienas kurčias vaikas pirmiausia yra vaikas – turintis talentų, pomėgių, svajonių ir galimybių.“
Kokių kompetencijų šiandien labiausiai reikia specialistams, dirbantiems su kurčiais vaikais ir jų šeimomis?
Manau, kad pirmiausia specialistams būtina suprasti, jog darbas su kurčiu vaiku negali apsiriboti vien medicininiu ar techniniu požiūriu. Vaiko raida yra daugialypė, todėl specialistai turi gebėti matyti visą vaiką – jo emocinius, socialinius, pažintinius ir komunikacinius poreikius. Tik toks visapusiškas požiūris leidžia kurti veiksmingą ankstyvosios pagalbos sistemą.
Ne mažiau svarbus ir gebėjimas bendradarbiauti. Ankstyvoji pagalba yra komandinis darbas, kuriame dalyvauja įvairių sričių specialistai – gydytojai, audiologai, psichologai, logopedai, pedagogai ir kiti profesionalai. Tačiau svarbiausias komandos narys visuomet yra šeima. Todėl specialistai turi ne tik perduoti informaciją, bet ir mokėti klausytis, kurti pasitikėjimu grįstus santykius bei įtraukti tėvus į visus sprendimus.
Taip pat labai svarbu nuolat tobulinti profesines žinias. Mokslo įrodymai, technologijos ir ankstyvosios pagalbos metodai nuolat keičiasi, todėl specialistai turi būti pasirengę mokytis visą profesinį gyvenimą. Tačiau kartu būtina išlaikyti pagarbą kiekvieno vaiko individualumui ir kiekvienos šeimos pasirinkimams. Profesionalumas prasideda nuo gebėjimo matyti žmogų, o ne vien diagnozę.
Kokį vaidmenį, Jūsų nuomone, valstybė turi atlikti kurdama ankstyvosios pagalbos sistemą kurtiems vaikams?
Valstybės atsakomybė yra užtikrinti, kad kiekviena šeima, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties, galėtų laiku gauti kokybiškas ankstyvosios pagalbos paslaugas. Ankstyvoji intervencija neturėtų būti laikoma papildoma galimybe – ji turi būti neatsiejama sveikatos, švietimo ir socialinės paramos sistemos dalis.
Tam būtina nuosekli politika, ilgalaikis planavimas ir investicijos į specialistų rengimą bei tarpdisciplininių komandų darbą. Taip pat svarbu užtikrinti paslaugų tęstinumą – nuo diagnozės nustatymo iki vaiko ugdymo ir tolesnio gyvenimo etapų. Tik taip šeimos gali jaustis saugios ir turėti pasitikėjimą sistema.
Valstybė taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį mažindama visuomenėje vis dar egzistuojančius stereotipus apie kurtumą. Informavimas, visuomenės švietimas ir įtraukties politika padeda kurti aplinką, kurioje vaikai gali augti nepatirdami nereikalingų barjerų. Tai naudinga ne tik kurtiems vaikams ir jų šeimoms, bet ir visai visuomenei.
„Ankstyvoji intervencija neturėtų būti laikoma papildoma galimybe – ji turi būti neatsiejama sveikatos, švietimo ir socialinės paramos sistemos dalis.“
Kokius stereotipus apie kurtumą vis dar dažniausiai tenka matyti?
Vis dar dažnai susiduriame su požiūriu, kad kurtumas savaime reiškia ribotas galimybes mokytis, bendrauti ar visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime. Toks požiūris nėra pagrįstas. Didžiausios kliūtys dažniausiai kyla ne dėl paties klausos sutrikimo, o dėl nepakankamai prieinamos aplinkos, ribotų komunikacijos galimybių ir visuomenėje išliekančių stereotipų.
Taip pat neretai manoma, kad visiems kurtiems vaikams tinka tie patys sprendimai. Tačiau kiekvienas vaikas yra unikalus – skiriasi jo poreikiai, šeimos situacija, komunikacijos būdai ir mokymosi kelias. Todėl pagalba visuomet turi būti individualizuota.
Norint keisti visuomenės požiūrį, svarbiausia kalbėti apie vaikų galimybes, jų pasiekimus ir potencialą. Kuo daugiau žmonės matys sėkmės istorijų ir turės galimybių pažinti kurčiųjų bendruomenę, tuo mažiau liks nepagrįstų baimių ir stereotipų.
Kokią žinutę norėtumėte perduoti Lietuvos šeimoms ir specialistams?
Norėčiau paskatinti šeimas neprarasti vilties. Kiekvienas vaikas turi galimybę augti, mokytis, kurti santykius ir atskleisti savo gebėjimus. Ankstyvoji pagalba, pagarba vaiko individualumui ir glaudus bendradarbiavimas su specialistais gali turėti labai didelę reikšmę vaiko ateičiai.
Specialistams linkėčiau niekada nepamiršti, kad šeimos yra svarbiausi partneriai. Mūsų pareiga – ne tik suteikti profesionalias žinias, bet ir padėti tėvams pasitikėti savimi, matyti savo vaiko stiprybes bei kurti aplinką, kurioje jis galėtų augti visaverčiai.
Ir galiausiai norėčiau priminti paprastą, bet labai svarbią mintį – kiekvienas kurčias vaikas pirmiausia yra vaikas. Vaikas, turintis savo talentų, pomėgių, svajonių ir teisę būti priimtas toks, koks yra. Kai pradedame nuo šio požiūrio, visi kiti sprendimai tampa daug aiškesni.
„Kiekvienas kurčias vaikas pirmiausia yra vaikas – turintis savo talentų, pomėgių, svajonių ir teisę būti priimtas toks, koks yra.“
Pašnekovė dr. Stefania Fadda
Dr. Stefania Fadda – psichologė, psichoterapeutė, CABSS direktorė, Europos kurčiųjų psichikos sveikatos draugijos (ESMHD) garbės prezidentė ir Pasaulio kurčiųjų federacijos (WFD) Sveikatos ir psichikos sveikatos ekspertų grupės narė. Daugiau kaip du dešimtmečius ji dirba ankstyvosios pagalbos, kurčiųjų vaikų raidos ir psichikos sveikatos srityje.
Apie CABSS
CABSS (Centro Assistenza per Bambini Sordi e Sordociechi ETS) – Italijoje veikianti organizacija, daugiau kaip 40 metų teikianti ankstyvosios pagalbos paslaugas kurtiems ir kurčneregiams vaikams bei jų šeimoms.
Centro veikla grindžiama įsitikinimu, kad pirmieji vaiko gyvenimo metai yra lemiami jo komunikacinei, pažintinei, socialinei ir emocinei raidai. CABSS dirba tarpdisciplininė specialistų komanda, kuri kiekvienam vaikui sudaro individualų pagalbos planą, o tėvus laiko lygiaverčiais pagalbos proceso partneriais.
Be tiesioginio darbo su šeimomis, organizacija vykdo specialistų mokymus, organizuoja profesinius renginius ir prisideda prie visuomenės švietimo apie kurtumą bei įtrauktį.
Apie Klausos negalios šeimų bendriją „Aidas“
Klausos negalios šeimų bendrija „Aidas“ vienija šeimas, auginančias kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bei siekia stiprinti ankstyvosios pagalbos, švietimo, socialinės įtraukties ir šeimų įgalinimo sistemą Lietuvoje.
Bendrija organizuoja informavimo veiklas, konsultacijas, tėvų savitarpio pagalbos iniciatyvas, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio specialistais, įgyvendina projektus bei skatina tarptautinį gerosios praktikos perėmimą.
Viena iš šios veiklos krypčių – profesinės stažuotės ir partnerystė su Europos organizacijomis, siekiant, kad Lietuvos šeimos kuo anksčiau gautų kokybišką, mokslo įrodymais pagrįstą pagalbą.
Interviu parengtas profesinės stažuotės Italijoje metu.
Tekstas redaguotas tik kalbos ir stilistikos požiūriu, išlaikant originalų autorės minčių turinį ir prasmę.
© Klausos negalios šeimų bendrija „Aidas“, 2026.
