Pagalba prasideda nuo klausimo: Klaipėdoje kalbėjome apie prieinamumą ir lyčių lygybę
2026 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos salėje, Liepų g. 11, vyko vieša diskusija „Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų diskriminacija: kasdienės situacijos ir sprendimai mūsų aplinkoje“.
Diskusija organizuota Tarptautinės kurčiųjų savaitės metu, įgyvendinant projektą „Laužant tylos barjerą. Lyčių lygybė ir saugumas šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendruomenėje“.
Susitikime kalbėjome apie diskriminaciją ne tik kaip apie atvirą draudimą ar akivaizdžiai neteisingą elgesį. Kartais diskriminacija pasireiškia kasdieniais barjerais, kurių ilgainiui nustojame pastebėti. Jie atsiranda tada, kai informacija, paslaugos ar įstaigų taisyklės nėra pritaikytos skirtingiems žmonių poreikiams.
Kai vienoda tvarka nesukuria lygių galimybių
Diskusijoje nagrinėjome iliustracines kasdienes situacijas.
Paslauga gali būti formaliai prieinama, tačiau žmogus ja negali pasinaudoti, jei kvietimas paskelbiamas tik balsu. Registracija gali būti įmanoma tik telefonu, todėl kurčiam žmogui tenka prašyti kito asmens paskambinti ir atskleisti savo asmeninę informaciją.
Taip pat aptarėme situacijas, kai sveikatos priežiūros specialistas klausimus užduoda ne pačiam pacientui, o gestų kalbos vertėjui ar lydinčiam asmeniui. Tokiu atveju žmogus lieka pokalbio nuošalyje, nors sprendimai yra susiję būtent su juo.
Kalbėjome ir apie mokyklos aplinką: svarbi informacija kartais pateikiama tik žodžiu arba iš kurčių tėvų tikimasi, kad jų vaikas išvers pokalbį apie save.
Tokiose situacijose problema nėra žmogaus negalia. Problema atsiranda tada, kai aplinka, informacija ar paslauga nėra pritaikyta taip, kad žmogus galėtų savarankiškai dalyvauti.
Prieinamumas prasideda nuo klausimo
Kiekvienas žmogus gali turėti skirtingą komunikacijos poreikį. Vienam patogiausia lietuvių gestų kalba, kitam – rašytinė informacija, subtitrai, aiškus kalbėjimas ar galimybė svarbiausią informaciją perskaityti iš anksto.
Todėl nėra vieno sprendimo, tinkamo visiems. Pirmas žingsnis – paklausti:
Kaip jums patogiausia bendrauti?
Ar informacija pateikta jums prieinamu būdu?
Kokio pritaikymo reikia šioje situacijoje?
Koks bus kitas pagalbos žingsnis ir kas už jį atsakingas?
Svarbu kalbėtis tiesiogiai su pačiu žmogumi, o ne spręsti už jį ar perduoti visą atsakomybę artimajam. Gestų kalbos vertėjas padeda susikalbėti, tačiau žmogus pats turi būti pokalbio dalyvis, galėti užduoti klausimus ir priimti su juo susijusius sprendimus.
Negalios ir lyties sankirta
Atskira diskusijos dalis buvo skirta lyties stereotipams ir jų poveikiui pagalbos prieinamumui.
Kurčios ir neprigirdinčios merginos bei moterys gali susidurti su dviguba diskriminacija – dėl negalios ir dėl lyties. Joms gali būti sakoma, kad saugiau likti namuose, o jų norai, gebėjimai ar reikalingas pritaikymas neaptariami.
Vaikinams ir vyrams gali būti siunčiama kitokia, tačiau taip pat žalinga žinutė: „Vyrai turi susitvarkyti patys.“ Dėl šio stereotipo pagalbos prašymas gali būti nuvertintas, o žmogus nesulaukia rimto atsako.
Stereotipai riboja pagalbą tada, kai už žmogų nusprendžiama, ko jis nori, ko jam reikia arba kiek pagalbos jis „turėtų“ prašyti. Todėl kiekvieną kreipimąsi svarbu vertinti individualiai ir rimtai.
Kalbėjome ir apie saugumą bei smurto prevenciją. Pagalba turi būti ne tik prieinama, bet ir suteikiama taip, kad žmogus galėtų kreiptis savarankiškai, privačiai ir saugiai.
Ką galima keisti praktiškai?
Kad pagalba būtų iš tiesų prieinama, svarbu:
suteikti galimybę registruotis ne tik telefonu, bet ir raštu;
iš anksto išsiaiškinti žmogaus komunikacijos poreikius;
laiku užsakyti gestų kalbos vertimą ar pasirūpinti kita reikalinga pagalba;
svarbią informaciją pateikti žmogui prieinamu būdu;
sudaryti galimybę privačiam pokalbiui;
aiškiai paaiškinti, kas bus daroma toliau;
sprendimus apie kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius priimti kartu su pačia bendruomene.
Vien kontaktų lapelio nepakanka. Svarbu įsitikinti, kad žmogus tais kontaktais gali saugiai ir savarankiškai pasinaudoti.
Tikslas nėra ypatinga paslauga. Tikslas – lygiavertis dalyvavimas: galimybė gauti informaciją, būti išgirstam, išsakyti savo valią ir savarankiškai pasinaudoti pagalba.
Veikla vykdoma įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Laužant tylos barjerą. Lyčių lygybė ir saugumas šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendruomenėje”. Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.
