Psichikos sveikata visiems
- Klausos negalios šeimų bendrija Aidas
- 06-19
- 2 min. skaitymo
Atnaujinta: 08-28
Ar žinojote, kad anksčiau kurtumas buvo painiojamas su psichine liga? Kad kurtieji būdavo uždaromi į psichiatrines ligonines, nes niekas su jais nemokėjo susikalbėti? O ar žinojote, kad kurtieji geriau sprendžia geometrinius uždavinius nei girdintieji? Kurčiųjų savižalos ir savižudybių atvejai dažnesnis tar tų, kurie vieni mokėsi kartu su girdinčiaisiais bendrojo lavinimo mokyklose. Šių ir daugybę kitų faktų sužinojome birželio 19 d. Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos „Psichikos sveikata visiems: pagalba kurčiųjų bendruomenei be kliūčių“ metu. Ši konferencija unikali tuom, kad pirmą kartą Lietuvoje kalbama apie kurčiųjų asmenų psichinę sveikatą. Kurčiųjų psichinė sveikata ir dėl jos kylantys sunkumai ne tokie patys kaip girdinčiųjų asmenų. Klausos sutrikimą turintys asmenys su komunikacijos barjerais ir dėl jų kylančiais sunkumais susiduria nuo pat gimimo. Asmuo nuo gimimo negirdintis aplinkinių kalbos, dažnai susiduriama begalę iššūkių: audizmu (diskriminacijos forma, nukreipta prieš klausos negalią turinčius asmenis), patyčiomis, atstūmimi, atskyrimu, savęs pažinimo.
Ši konferencija apibendrino bendrijos įgyvendinto projekto „Girdžiu akimis, jaučiu širdimi“, finansuojamo Europos Sąjungos, veiklas. Projekto metu buvo kuriama ir tobulinama nauja paslauga, kai kurtiesiems buvo teikiama psichologinė pagalba psichologui dirbant kartu su gestų kalbos vertėju. Būtent konsultacijų metu paaiškėjo, kad kurčiųjų psichinė sveikata yra labai svarbi ir mažai Lietuvoje nagrinėjama tema. Psichologinė pagalba kurčiųjų asmenų tarpe yra tabu tema. Labai stiprus stereotipinis požiūris, negebėjimas identifikuoti problemas ir jas spręsti. Lietuvoje yra du psichologai, galintys teikti psichologinė pagalbą gestų kalba. Gestakalbių asmenų Lietuvoje skaičiuojama virš 6 tūkstančių. Galima kelti klausimą ar tikrai užtikrinamas lygiateisiškumas, stiprinant kurčiųjų asmenų psichinę sveikatą.
Konferencijoje savo įžvalgomis, moksliniais tyrimais ir patirtimis dalinosi lektoriai iš Australijos, Švedijos, Italijos ir Lietuvos. Trys drąsiausi kurtieji pasidalino savo asmeninėmis istorijomis. Dalyviai turėjo galimybę išgirsti kurčiojo asmens dainą „Nenoriu pasenti“.
Tarptautinė konferencija tapo ne tik svarbiu žingsniu įtraukesnės visuomenės link, bet ir reikšmingu bendrijos „Aidas“ 25-erių metų veiklos jubiliejaus akcentu.



