Brandos egzaminai 2025 – pažanga ar žingsnis atgal?

Šiemet brandos egzaminų tvarka vėl kelia klausimų – ypač kalbant apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Vieni džiaugiasi pokyčiais, kiti – jaučia nusivylimą ir nerimą. Ir šiandien turime ne tik švietimo iššūkius, bet ir skaudų priminimą apie socialinę atskirtį.

Klaipėdoje šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė du kurtieji abiturientai. Rezultatas - abu neišlaikė. Kietuose miestuose rezultatai panašūs. Gal reikėtų peržvelgti kokia statistika SUP mokinių, laikiusių šį egzaminą šiais metais

 Klausos negalią turintys mokiniai – pamiršti?

Dar prieš metus ekspertai kalbėjo:

„Kalbant apie kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius, galima įžvelgti ir diskriminaciją jų gimtosios lietuvių gestų kalbos atžvilgiu. Taip ir nebuvo sukurtas lietuvių gestų kalbos brandos egzaminas, ką šiandien turi kitų kalbinių mažumų mokiniai (lenkų, baltarusių, rusų, vokiečių). Turime tik lietuvių gestų kalbos įskaitą 12-oje klasėje.“

 Naujoji tvarka kai kuriems mokiniams nepalengvina kelio – ji grąžina klausos sutrikimų turinčių mokinių ugdymą 20+ metų atgal, kai galimybės buvo ribotos: pagrindinis išsilavinimas, siauros profesijos, ribotas pasirinkimas. Tuomet jie buvo tiesiog nukreipiami į kelias tas pačias įmones, o apie aukštąjį mokslą daugelis galėjo tik pasvajoti.

 Vis dar trūksta tikros lygybės.

Kodėl iki šiol nėra lietuvių gestų kalbos brandos egzamino, nors kitoms kalbinėms mažumoms tokie egzaminai jau seniai sukurti? Ar girdime visus savo mokinius – ir tuos, kurie nekalba mūsų balsu, bet kalba gestais?

 Kviečiame diskusijai: ką galime padaryti, kad kiekvienas Lietuvos abiturientai turėtų vienodas galimybes, nepriklausomai nuo savo sutrikimo?

Vertimas į gestų kalbą

Į straipsnį