Kai namai tampa nesaugūs: fizinio smurto atpažinimas ir pagalbos galimybės
- Klausos negalios šeimų bendrija Aidas
- 06-20
- 2 min. skaitymo
Birželio 20-ąją Palangoje, viešbutyje „Žuvėdra", vyko seminaras aktualia ir dažnai nutylima tema – fizinio smurto atpažinimas ir pagalbos galimybės. Į susitikimą rinkosi kurčiųjų bendruomenės nariai iš įvairių Lietuvos miestų. Seminaro metu buvo užtikrintas vertimas į gestų kalbą, kad kiekvienas dalyvis galėtų visapusiškai dalyvauti diskusijoje.
Kas yra smurtas ir kodėl apie tai svarbu kalbėti?
Seminarą vedė lektorė Jevgenija Rutkauskas, kuri nuo pirmų minučių pakvietė dalyvius pažvelgti į temą atvirai ir be gėdos. Pokalbis prasidėjo nuo pamatinių sąvokų: smurtas – tai tyčinis veiksmas, kuriuo kitam žmogui sukeliama žala. Jis gali būti fizinis, psichologinis, seksualinis arba ekonominis. Šiandieninio seminaro centre – fizinis smurtas: mušimas, stumdymas, spardymas, smaugimas, daiktų mėtymas ar kitoks kūno sužalojimas.
Svarbu suprasti: nė viena aplinkybė – nei alkoholis, nei stresas, nei finansiniai sunkumai – nepateisina smurto.
Tikros istorijos – tikri jausmai
Seminaro metu lektorė pasidalijo keliais atvejais, kurie padėjo dalyviams atpažinti smurto apraiškas ir jų pasekmes realiame gyvenime.
Vienas iš jų – Rasos istorija. Mergina augo šeimoje, kurioje tėvas vartojo alkoholį ir smurtavo prieš žmoną bei vaikus. Rasa bijodavo grįžti namo po mokyklos, negalėdavo susikaupti moksluose, gyveno nuolatinėje įtampoje. Tik tada, kai mama kreipėsi pagalbos į policiją ir socialines tarnybas, situacija pradėjo keistis – Rasa pradėjo lankyti psichologą ir žengė pirmuosius žingsnius link saugesnio gyvenimo.
Šis atvejis puikiai iliustruoja svarbią tiesą: pagalba egzistuoja, ir ji gali pakeisti žmogaus gyvenimą.
Smurto ratas: kodėl taip sunku išeiti?
Vienas iš seminaro akcentų – smurto rato paaiškinimas. Smurtas retai būna vienkartinis įvykis. Dažniausiai jis kartojasi pagal tam tikrą ciklą: įtampa kaupiasi → smurto epizodas → atsiprašymai, dovanos, pažadai → ramybės laikotarpis → ir vėl įtampa. Šis ratas gali tęstis metų metus, o aukoms dažnai sunku jį atpažinti iš vidaus.
Būtent todėl labai svarbus artimųjų, draugų ar specialistų žvilgsnis iš šalies, kurie gali padėti pavadinti tai, kas vyksta, savo vardu.
Pasekmės, kurių nematyti
Fizinis smurtas palieka ne tik matomus randus. Dalyviai kalbėjo apie tai, kaip smurtą patyrę žmonės dažnai gyvena su nuolatine baime, nerimu, gėda ir sumažėjusia savivertė. Ilgainiui tai virsta santykių sunkumais, nepasitikėjimu aplinkiniais, o kartais – rimtomis psichologinėmis problemomis.
Vaikai, augantys šeimose, kuriose smurtaujama, irgi kenčia – net jei smurtas nukreiptas ne į juos tiesiogiai. Jie jaučia kaltę, baimę, slopina savo jausmus ir dažnai susiduria su sunkumais mokykloje.
Kur kreiptis, jei reikia pagalbos?
Seminaro pabaigoje dalyviai buvo supažindinti su pagrindinėmis pagalbos galimybėmis:
112 – skubus pavojus;
Policija – smurto atvejų registravimas;
Vaiko teisių apsaugos tarnyba – kai smurtą patiria vaikai;
Krizių centrai – prieglobstis ir pagalba;
Psichologai ir socialiniai darbuotojai – ilgalaikė parama;
Pagalbos linijos – anoniminė pagalba telefonu.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.
