Neigiamas psichologinis poveikis: kaip atpažinti žeidžiantį elgesį ir save apsaugoti
- Klausos negalios šeimų bendrija Aidas
- 06-12
- 2 min. skaitymo
Kartais smurtas nepalieka matomų žymių. Nėra mėlynių ar randų, tačiau lieka nuolatinė įtampa, abejonės savimi, baimė išsakyti savo nuomonę ar jausmas, kad tavo poreikiai nėra svarbūs. Būtent apie tokį – dažnai nepastebimą, tačiau skaudų – psichologinį smurtą kalbėjome seminare „Neigiamas psichologinis poveikis: kaip atpažinti žeidžiantį elgesį ir save apsaugoti“.
Seminarą vedė psichologė-psichoterapeutė Gintarė Staponaitė-Dargevičienė, turinti ilgametę darbo patirtį psichologinio smurto, emocinės gerovės ir pagalbos žmonėms srityse.
Smurtas turi daug formų
Dažnai psichologinis smurtas siejamas tik su atvirais įžeidinėjimais ar grasinimais. Tačiau jis gali pasireikšti ir kur kas subtiliau – nuolatiniu menkinimu, kontroliavimu, manipuliacija, kito žmogaus jausmų nuvertinimu ar siekiu priversti abejoti savo patirtimi bei sprendimais.
Seminaro metu aptarėme, kaip atpažinti tokį elgesį kasdienėse situacijose ir kuo jis skiriasi nuo įprastų nesutarimų ar konfliktų. Dalyviai turėjo galimybę ne tik klausytis, bet ir diskutuoti, dalintis įžvalgomis bei užduoti rūpimus klausimus.
Kaip psichologinis smurtas veikia žmogų?
Lektorė pasakojo apie ilgalaikes psichologinio smurto pasekmes. Nuolat patiriamas neigiamas poveikis gali mažinti pasitikėjimą savimi, kelti nerimą, skatinti kaltės jausmą ir apsunkinti kasdienius sprendimus.
Buvo aptarta, kodėl žmonės ne visada iš karto atpažįsta, kad patiria psichologinį smurtą. Dažnai žeidžiantis elgesys prasideda palaipsniui, todėl ilgainiui gali būti priimamas kaip „normalus“ bendravimas.
Kaip apsaugoti save?
Svarbi seminaro dalis buvo skirta praktiniams būdams, padedantiems apsisaugoti nuo neigiamo psichologinio poveikio. Dalyviai sužinojo, kaip nustatyti asmenines ribas, į kokius signalus verta atkreipti dėmesį ir kur kreiptis pagalbos susidūrus su psichologiniu smurtu.
Buvo pabrėžta, kad pirmasis žingsnis – gebėjimas atpažinti problemą ir ją įvardyti. Tik supratę, kad tam tikras elgesys yra netinkamas ir žeidžiantis, galime ieškoti sprendimų bei pagalbos.
Kodėl ši tema svarbi mūsų bendruomenei?
Klausos sutrikimą turintys žmonės neretai susiduria su komunikaciniais barjerais, kurie gali apsunkinti galimybes ieškoti informacijos ar pagalbos. Todėl ypač svarbu kalbėti apie emocinę gerovę, tarpusavio pagarbą ir saugius santykius.
Žinios apie psichologinį smurtą padeda ne tik apsaugoti save, bet ir laiku pastebėti, kai pagalbos gali reikėti artimam žmogui.
Ačiū už bendrystę
Dėkojame lektorei Gintarei Staponaitei-Dargevičienei už profesionalų, jautrų ir dalyvius įtraukusį seminarą. Taip pat dėkojame visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą, klausimus ir atvirumą.
Tikime, kad tokie susitikimai stiprina ne tik žinias, bet ir bendruomenę, kurioje kiekvienas gali jaustis išgirstas, suprastas ir palaikomas.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.
